Jaunųjų lyderių klubas

  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size
Savaitės interviu su Mantu

Interviu su Mantu – vienu iš ilgiausiai klube esančių narių

 

Apie savanaudiškus pirmuosius norus, augančius ir besikeičiančius tikslus bei  lyderius ir lyderystę.

Į Jaunųjų lyderių klubą Mantas atėjo būdamas trylikos, sudalyvavęs viename lyderių organizuotame renginyje. Vėliau pakalbėjus su keliais pažįstamais nariais iš klubo, to visai pakako, kad vaikinas po pusmečio (gruodžio mėnesį) pasirodytų klube. Aišku, kaip pats sakė, buvo dar jaunas ir jungdamasis prie naujos komandos net nesuprato, kokia iš tikrųjų veikla užsiima klubas.

 

- Iš pat pradžių pagrindinė mano atėjimo čia priežastis buvo noras nemokamai sudalyvauti klubo organizuojamuose renginiuose, diskotekose. Buvo gana savanaudiška, tačiau, laikui bėgant, supratau, kad čia galiu nuveikti ką nors daugiau net įgyvendinti savo svajones. Susirinkimas po susirinkimo – pradėjau vis daugiau įsitraukti, kadangi šita veikla mane tiesiog „kabino“. Jau vasario mėnesį sudalyvavau pirmuosiuose mokymuose Kulautuvoje. Šiais mokymais džiaugiuosi iki šiol, nes būtent jie davė pagrindą tolesnei mano veiklai. Taip pat jų dėka pasijaučiau tvirtesnis, dingo baimė, kuri dar kartais būdavo susirinkimų metu; tiesiog jaučiau, jog nariai, nors ir vyresni už mane, teigiamai priima, paprastai/normaliai bendrauja.

 

 

- O kokia buvo tavo pirmoji veikla?

 

Jau važiuodamas į savo pirmuosiuos mokymus turėjau idėją. Seniai už akies buvo užkliuvęs parkas netoli namų; galvojau, jog jį tikrai būtų galima pakeisti; tiesiog padaryti taip, kad tai taptų vieta, kur būtų gera pabūti jaunimui, išeiti pasivaikščioti seneliams, vaikams. Projektą įgyvendinti bandė penkių žmonių grupė, tačiau jo eigoje likome dviese. Jokių dvejonių apie pasitraukimą ar kažko panašaus nebuvo, nes tiesiog buvo labai įdomu pačiam. Projekto„Geltonų plytų kelias“ finalinis renginys įvyko birželio pirmąją; atidarėme naują, gražų ir sutvarkytą parką. Nors pirmoji šio projekto paraiška kelia juoką, tačiau gera prisiminti ir pamatyti, kad tikrai šioje srityje patobulėjau.

 

Galima sakyti, jog rimtai į klubo veiklą įsitraukei nuo pat atėjimo. „Geltonų plytų kelias“ projektas įgyvendintas birželį. Per pusantrų metų, praleistų klube, šiuos pats kažkaip pasikeitei; ar galbūt pasikeitė tavo vaidmuo klube?

 

Iš pradžių to nesuvokiau. Per mokymus ne kartą teko diskutuoti, jog žmogus auga ir dvasiškai: savo mintimis, supratimu, nuomone, idėjomis. Rugsėjį, pasibaigus projektui, pagaliau pradėjau suprasti, ką iš viso to gavau. Pirmiausia, labai sustiprėjau; nemaniau, kad pradėdamas nuo pirmo ir tokio didelio projekto, taip pažengsiu į priekį. Dar ir dabar džiaugiuosi, jog išdrįsom parodyti miestui ir visai valdžiai, kad, norėdamas kažką keisti, jaunimas tai gali puikiai įgyvendinti.

 

Projektas „Geltonų plytų kelias“ buvo, galima sakyti, visuomeniškas, kurio tikslas sukurti jaukią vietą jaunimui. Kokie buvo tavo asmeniniai tikslai – norėjai duoti ir daryti kažką kitiems ar tuo pačiu ir sau?

 

-         Po projekto supratau, kad atsirado daug naujos patirties, kurią lengvai galėjau perduoti kitiems. Supratau, kad, dalydamasis savo sukauptomis žiniomis, galiu padėti ir kitiems. Kadangi į mokymus važinėjau gana dažnai, tad kilo idėja klube turėti valdymo organus, nes klube turėjome prezidentę, tačiau jos pareigos tiksliai apibrėžtos nebuvo. Kilo sumanymas , kodėl, dalinantis patirtimi, tiek mūsų vadovė Birutė ar mes patys, negalėtume organizuoti mokymų? Taip ir gimė „Organizacijos + Aš“ klubo mokymų idėja.

 

-         Būtent vienų iš „Organizacija + Aš“ mokymų metu buvai išrinktas prezidentu.

 

Taip. Pajutau didelę atsakomybę, kad visus metus turėsiu rūpintis ne tik savo norais, tikslais, bet pirmiausia atsižvelgti į tai, ko nori visi.

 Iš pradžių buvau tikrai labai sumišęs, buvo užplūdęs savotiškas nepasitikėjimas savimi, tačiau supratau, kad tai bus dar viena proga daugiau išmokti, daugiau pasiimti patirties. Tiesiog pagalvojau: jei žmonės mane išrinko, vadinasi, aš kažką galiu! Be to, jaučiau didelį palaikymą ir iš jų, ir iš šeimos – tai mane ir stūmė į priekį. Jau tada turėjau pakankamai aiškią klubo viziją Norėjau, kad Jaunųjų lyderių klubas taptų stipriausia jaunimo organizacija Lietuvoje. Manau, po truputį link to ir einame. Asmeninis ir bene pagrindinis tikslas buvo tai, kad iš padrikų klubo narių susiburtų stipri komanda; kad intensyviai suktųsi mūsų veikla.

 

 

Gavęs prezidento postą, kartu užsikrovei atsakomybę ir už klubą, jo įvaizdį bei jo narius. Būtent tada jauteisi klube esąs lyderiu? Kaip pradžioje sakei, į klubą atėjai šios sąvokos visai nesuprasdamas; kaip po beveik dvejų metų pasikeitė tavo požiūris į tai?

 

Tiesiogiai atsakyti, ar jaučiausi lyderiu negaliu, kadangi dar tada lyderystę  sunku apibrėžti; mokymai padėjo suprasti, jog komandoje yra labai reikalingas žmogus, kuris visada eina šalia jos, padeda. Dabar lyderystę suvokiu kaip gebėjimą, išsiaiškinus visus norus ir lūkesčius, parodyti kryptį, kur link turi eiti organizacija. Lyderis, manau, yra labai stiprus žmogus dvasiškai, žinantis savo siekius ir sugebantis įvertinti galimybes, tolerantiškas, pastabus, nuoseklus. Tai, mano nuomone, pagrindinės savybės.

 

Tavo nuomone, juo gimstama ar tampama?

 

Tampama, kadangi viską galima pasiekti, ugdant kai kurias asmenines savybes.

 

Lao-Tzu teigė, jog geriausias lyderis yra tas, kurio aplinkiniai net nepastebi. Kai darbas yra atliktas, tikslas pasiektas, pavaldiniams atrodo, kad jie viską nuveikė patys. Sutinki su šiuo teiginiu?

 

Iš dalies sutikčiau, iš dalies ir ne. Mano nuomone, žmonės, kurie dirba kartu (nepavadiniai) turi ne tik jausti ar įsivaizduoti, kad viską padarė patys, bet ir padaryti patys kartu su lyderiu. Nemanau, kad žmogus kažko išmoks ar gaus, pats to nepabandęs ir nepadaręs.

 

Manai, kad lyderis, turi visada kažką pasiimti ir sau?

 

Taip. Manau, jog visi turi pasiskirstyti darbais, pareigomis, užduotimis, atsakomybėmis.

 

O lyderis neturėtų būti bent šiek tiek aukščiau?

 

Manau, jog dirbant, lyderis turi išlaikyti tam tikrą „bangavimą“: būti lygus, bet prireikus parodyti, jog Jis lyderis.

 

Jaunųjų lyderių klube matai esamų ar galbūt augančių lyderių?

 

Visi yra lyderiai. Vieni vienoje srityje, kiti kitoje, kiti to dar ieško.

 

Ir Tavo palinkėjimas?

 

Kaip jau išdėsčiau savo viziją, norėčiau palinkėti, kad JLK taptų geriausia organizacija Lietuvoje, kad jauni žmonės ugdytų save, savo gebėjimus, taikytų įgytas žinias ir niekada nesustotų tobulėti!

 

AČIŪ

 

 

Parengė: Veronika Butkevičiūtė

 
< Ankstesnis   Kitas >

Draugai










erasmus.jpg







Tavo centas gali!' mce_tsrc=

Wrapper


Gyvai

Nuosprendis, kurį jūs sviedžiate kitiems, apsisuka ir grįžta atgal, tiesiai jums į veidą, šiek tiek jį sužeisdamas.(A. Kamiu)
---
Rokiškio jaunimo organizacijų sąjunga "Apvalus stalas" yra Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) narė.
---
2012 m. gegužės 29 d. RJOS "Apvalus stalas" įgyjo EST priimančios, siunčiančios ir koordinuojančios organizacijos statusą.
---

Nauja skiltis "KELIAUK IR TOBULĖK"

---

Išsakyk savo nuomonę

---

Skirk 2%

Akimirka

Prisijunk!